2014 m. kovo mėnesio pradžioje lankėmės pas vaikus Šakiuose.

Susipažinome labai paprastai. Tiesiog rekomendavo ir pasakė, kad su jais malonu bendraut. Pirmasis bendravimas buvo tiesiog per Skype :) .

Tada sutarėm, kad atvyksim. Buvo gana nemalonu sakyt, kad materialių dalykų mes nelabai ir turim.

Patikino, kad to ir nereikia. Reikia tiesiog, kad atvyktume ir pasibūtume su vaikais. Skirtume laiko jiems.

Pagalvojom, kodėl ne? Tą galim padaryt.

Susirinkom septyniese ir nuvykom. Važiavom tarsi į šventę, didžiavomės savimi, galvojom, kad darom didelius darbus…

Darbai kitaip į visa tai žiūrim. Pasibuvom su vaikais gerą pusdienį. Mums viskas patiko: ir maudynės baseine, ir pasivaikščiojimas po miestą, susikibus už rankų, ir darbas komandose, ir picų valgymas, ir dienos aptarimas.

Labai patiko vaikų klausimai. Jie paprasti ir nuoširdūs. Jie sukelia juoką, bet tuo pačiu – jie verčia susimąstyti.

Būtent tokie mes grįžinėjome atgal į Vilnių: labiau tylėdami, labiau galvodami ir suvokdami, kad NIEKO tokio ypatingo mes nepadarėm, kad JOKIE mes čia nesame didvyriai, kokiais galvojome, kad esam.

Mes tiesiog buvome kartu su vaikais ir rodėme jiems dėmesį, kurį kartais pamirštam parodyti savo artimiems, draugams… Turtbūt mus to išmokė vaikai, pas kuriuos buvome.

Turbūt dėl to, mes norime vėl susitikti su tais mažaisiais mokytojais, kurie yra super nuoširdūs ir paprasti, kurie NETURI poreikio dažnai svajoti.

Dėl mes tiesiog norime, kad SVAJOTI vaikai galėtų dažniau. Dėl to mes norime, kad dar viena jų SVAJONĖ taptų realybe.

Ir ji yra paprasta – VAIKAI SVAJOJA PAMATYTI JŪRĄ. Jie dar niekada jos nėra matę. Ir grįžę į savo namus, pas savo artimuosius, pas savo draugus ir, pas savo vaikus, mes dar kurį laiką galvojome, ką davė tas pusdienis mums.

Turbūt daugiau aiškumo gavame tada, kai sužinojome, kad vaikams tas pusdienis davė irgi labai daug. Jie išreiškė tai savo piešiniais ir trumpais rašinėliais. Kiekvienas jų dabar juos turime ir tuo pačiu keliam sau klausimą: KAIP PADĖTI VAIKAMS ĮGYVENDINTI JŲ SVAJONĘ?

Mes davėm jiems pažadą, kad VAIKAI JŪRĄ PIRMĄ KARTĄ PAMATYS DAR ŠIĄ VASARĄ.

Prie jūros mes taip pat pasibūsime kartu su jais. Ir tai nėra apie pinigus, bet čia būtent jų ir reikia.

Jų riekia, kad vaikai pasibūtų ten, kur jų svajonės.

Mūsų tikslas – surinkti pinigų, kad galėtume beveik 30 vaikų nuvežti į pajūrį.

Birželio 16-20 d.

Prie viso to galite prisidėti ir Jūs.

Norite vykti kartu ir pasibūti su vaikais bent pusę dienos? – Susisiekite su mumis.

Negalite vykti, bet norit prisidėti paaukodami – spauskit čia.

Bet kokia Jūsų pagalba yra laukiama. Pasidalinkime tuo, kas mums patiems nėra daug, bet vaikams visa tai yra didelis turtas. Nuvykim kartu, prisidėkime prie svajonės įgyvendinimo.